Maža žvaigždelė iš begalybės pačiu krašteliu išlenda pro plunksninių debesų tinklą, kad pasižiūrėtų į tuos lunatikus, sėdinčius viename pasaulio krašte ir žiūrinčius į kitą..
Švelnus rūkas tyliai pakyla ir dar tyliau nukrenta rasa, kažkur pavienės bangelės pasiekia krantą, tolumoje matosi gatvės žibintų eilė - maži šviesos taškeliai, saugantys miegančiųjų miegą ir rodantys nemiegantiesiems kelią..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą