Dangus nusileidžia ant žemės. Lopinėlis melsvais/rausvais/violetiniais/pilkais pakraščiais. Ir nebeturi ko prarasti ir ką atrasti, nes viskas jau čia. Dangus ant žemės. Nuleistas, uždarytas į stačiakampį su mėnulio pjautuvo šypsena kampe. Ak, pabūk dar truputį. Tobulo žydrumo, skaidraus spindėjimo ir begalybės akimirką.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą