I‘ll be here in 5 minutes. If not, read this again.

Ach, tas laiko neturėjimas.

Sugalvoju ką nors ir tai pasimeta tarp visko. Bandau prisiminti, prisiminti dar ir dar kartą. Bet nebeprisimenu. Pamiršau galutinai. Dar viena nauja mintis pradingo.
Kartais lieka šiokių tokių nuotrupų - žodžių, sakinių, jausmo, šypsenos. Tai dažniausiai ir būna panaudojama šitiems gyvenimo pastebėjimams. Pastebėjimams-priminimams apie kažką daug geresnio, kas buvo iš pradžių sugalvota. Bet neišsilaikė tarp kasdienybės reikalų lavinos.

Note-to-myself. Užsirašyti, viską reikia užsirašyti.

O jei turėčiau laiko, kas būtų kitaip?
Laiko trūkumą galima suvokti tik tada, kai akimirka užfiksuoja smulkmenas kažkur pasąmonėje. Ir nėra kada pasigilinti, nes tų smulkmenų be galo daug.
O jei laiko yra, tai tos smulkmenos, matyt, jo negaišina ir nesimaišo po akim. Ir gyvenimas bėga pro šalį neužkliūdamas.


Tik kartais taip gera neturėti laikrodžio.
Laikrodžių neturim, turim laiko, daug daugiau nei laikrodyje telpa.
Tad dar 5 minutes. Išnaudoti tam, kas Svarbu.
Vis dėlto užtrunka tai surasti.
Tarp visko.
Prisiminti.

Ir apie ką aš čia. Negalima laiko turėti arba ne.
Laiką galima išnaudoti arba paleisti vėjais.
Kad tik padėtų.