Aš tik paprastas žmogus. Ar man būtų 10, 21, 45 ar 80 metų. Buvau, esu ir išliksiu žmogumi.
Nenoriu būti nugrūstas į visuomenės užribį, bet neketinu ir visiems lįsti į akis.
Tyrimais įrodyta: žmonės jaučiasi laimingiausi gyvenimo pradžioje ir pabaigoje. Tad daugiausia džiaugiasi pensininkai - labiausiai nurašoma socialinė grupė. Galbūt todėl, kad jiems mažiausiai rūpi, ką apie juos galvoja likusi masė? Vis bandančių kažkam įtikti, kad tik teisėtai arba ne gautų visus pasaulio pinigus. Ir laimės vis tiek neįperkančių.
Kodėl visi taip trokšta būti pasaulio valdovais, kai iš tikrųjų tenka būti savo troškimų vergais?
Quisque est faber suae fortunae.
O kam tas milijonas, kai gali valdyti visatą?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą