Kai nesijauti sušalęs po 3 valandų ėjimo naktį miško keliu, kartkartėm prapučiant gaiviam vėjo gūsiui, kai termometras rodo mažiau nei -23°C
Kai šalia žmonės, kurias gali visada Pasitikėti
Kai atsirandi, kur dar nesi buvęs ir iš anksto nežinodamas kur tai bus
Kai iš šonų - tobulai apsnigęs miškas mėnesienoje, o viršuje - akyse pilnėjanti pilnatis su Orionu, Grįžulo ratais ir visais kitais
Kai užaugęs tiki tikromis pasakomis, nes tau jas seka prieš miegą
Kai pūti ledėjančius burbulus ir jie virsta spalvotomis snaigėmis
Kai vidury nakties iškeli vėliavą ir ne tik mintyse giedi himną (ir dar susimąstai, kaip buvo prieš tuos 93 metus)
Kai saulė spindi ant sniego iš ryto, ir eini per pusiau užšalusius upelius, bebrų namus, keistus medžius ir randi pėdsakus, lizdus ir kaimus
Kai visur spėji, ypač į traukinius, ir turi daug termosų su nesibaigiančia arbata
Kai visko tikimybė yra 1/2
Kai viskas yra kaip turi būti, kai yra laikas gyventi ir...
"Žmogus iš esmės yra istorija. Pats savaime istorija. Žmogus yra sudėtas iš atsiminimų apie savo jau nugyventą laiką, išminčių ir svajonių apie ateitį. Tai yra esmė." /Justinas Marcinkevičius/
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą