NO - next opportunity

Kartais tai atrodo kaip išdavystė. Bet nereikia priimti asmeniškai..  Jie nežino, ką daro. Per daug gerų pasirinkimų ir visi teisingi. Iš vienos pusės.

O iš kitos -
tai niekada nebus teisinga..

Durys užsidaro, atsidaro langas. Kažkas labai daug praranda, bet kažkam labai pasiseks.

END - effort never dies

Valia - tai?

Ar tai, kas verčia nuolat lipti sau pačiam per galvą darant tai, ko galėtum ir nedaryti..
Ar tai, kas palaiko tada, kai jau atrodo, viską mestum ir pabėgtum iš čia..
Ar tai, ką tavyje mato kiti, kai atiduodi visas jėgas vienam tikslui..

Ar tada, kai tai, ką jauti yra svarbiau už tai, ką galvoji..?

Iš klaidų mokomės...

Skaudžiai nusvilęs pirštus kitąkart gerai pagalvosi.
Kaip svarbu visada žinoti, ką nori daryti labiausiai ir ką moki geriausiai.

Jei netinki į robotukų armiją, turbūt esi vertas kažko daugiau.
Tik gyvenimas to nepaduoda ant lėkštutės.

So let's make better mistakes tomorrow.

☃

Galiausiai nelieka nieko kito kaip palikti praeitį praeityje. Kai jau nebesi tas pats žmogus kaip kažkada, kad ir visai neseniai, - užsidaro paskutinės durys į tą gyvenimo etapą. Kelio atgal nėra. Gali tik sugrįžti į tą praeities kambarėlį kaip lankytojas, pasimatyti su tuo senu, naiviu, nepatyrusiu draugu - kažkada buvusiu savimi pačiu...



Let's don't wait till the water runs dry
We'll make the biggest mistake of our life
Don't do it... Baby.

Nes tik čia savim esu

Už laisvę ir Tėvynę.
Iš kur kilo tavo proseneliai ir seneliai, kur gyvena tavo tėvai?
Kur jautiesi neatsiejama žemės dalim, kur viskas sava ir pažįstama?
Dėl ko gali atsisakyti gyvenimo ir pasirinkti nebūtį?

Tradicijos tradicijos tradicijos - gelbėja bei saugo sielas ir kultūras, tik jų pačių niekas nei gelbėja, nei saugo...
Hektika - pasiklydus tarp dviejų pušų. Ir neaišku kas ką.

Supratau, kai geso vakarų pašvaistė,

Kad tėvynės laisvė nuostabiai brangi.

Jau žinau, sesute, ko tu taip nuliūdus,

Ko tu rymai vėlei baisiai nerami.

Pandėlio apylinkių partizanai

Ir dar apie laimę..

Sakiau ir sakysiu -
Laimingu per prievartą nepadarysi. Ir būti nepriversi..

Vilniuje per daug nelaimingųjų.

Juos per tą daugumą stumdo, guja.

Abejingi sielvartui bei kančiai

skrybėles jų teršia net balandžiai.

Tai grupelėm, tai po vieną vaikšto

paskui savo nelaimingą žvaigždę,

kol, vargų nualinti, užminga.

O nubunda irgi nelaimingi.

Štai aš valgau Kijevo kotletą -

Ir akis aukštyn pakelti gėda:

Prie staliuko gretimo atletą

Širdgėla jau dešimt metų ėda.

Ir apkarsta man gira su kmynais,

Negardus dorai uždirbtas kąsnis.

Guodžiuosi, kad jo abi kaimynės

Triskart ir už jį nelaimingesnės.

Žinoma, paguoda ne didžiausia.

Tuo metu prisėda jaunikaitis,

Sako: „Va, kai pirmąsyk žudžiausi..."

Aš pabėgu net neatsiskaitęs.

Kur pabėgsi, kur tu pasidėsi...

Prie namų manęs jau laukė dviese.

Kol jie savo karčią dalią dėstė,

Baisiai man kiti parūpo miestai.

Pagalvojau apie Samarkandą -

Ten gal nelaimingų pasigenda?

Jaučia gal nelaimingųjų stoką

Priemiesčiai nauji Vladivostoko?

...

Net šventam kantrybė gali trūkti

Visokiausi būsimi skeletai

Vaikšto, zirzia, o pikčiausia - trukdo

Mums nelaimes nuosavas išlieti.

Purposeful Roadblocks Offering Beneficial Lessons to Enhance Mental Strength

Jei būčiau laimingiausias žmogus pasaulyje, turėčiau krūvą problemų.

Nes daugiau niekas labiau neatspindi to, kad tu  GYVAS. Gyvas iki plaukų šaknų galiukų.