Hey, seniai nesimatėm.
Ar žinai, kiek per tą laiką, pamačiau, supratau, patyriau?

Tavęs nelaukti

Prieš dvi savaites sutikau tave.
Ir nuo tada tu gyveni mano mintyse.

Kodėl reikia laukti visą gyvenimą, kad sutiktum tokių žmonių? Ir jie būtinai turi būti iš kito pasaulio krašto ir palikti tave visiškoj sumaištyje apie tai, ką iki šiol žinojai apie žmones.

Visai kaip pirmą kartą.
Lyg ir nieko neatsitinka, bet atsitinka. Ir negali patikėt, kad tai tiesa. Lyg niekur nieko įsileidi ir atiduodi kažkam pusę gyvenimo, galbūt ir pasiimi, bet viskas per daug laikina.. Visas pasaulio liūdesys pasirodo, kai reikia atsisveikint. Ir dar kartą apsikabinti.

O gal viską pamiršt.
Kodėl.

Žingsniai

Girdėti savo žingsnius einant.

Ir gatvėje, ir gyvenime.
Kai aplink tiek daug triukšmo, aš nebežinau, kur egzistuoja vertybės. Patogiau gyventi taip, kaip patogiau. Ir tie keisti žmonės aplink. Ir tie atsitiktinumai.
Visiškai nieko suprantu, naiviai tikiuosi, laukiu, nežinau, netikiu, bet einu.

No one will make you suffer more than yourself

Ir kaip tai kvaila.

Kai tenka gailėtis savo žodžių ir veiksmų. Kai kraustaisi iš proto, nes mintys neatitinka jausmų, nes nėra ryžto pripažinti, ką jauti. Norėtum, kad viskas baigtųsi. Bet per sunku. Per vėlu.
Ir viskas vėl iš naujo.
Brangūs pasirinkimai, matuojami gyvenimais.

Ar mes tikrai laimingesni su visa savo civilizacija, išsilavinimu, konkurencija, pinigais...

Palaiminti idiotai, nes jie yra laimingiausi žmonės pasaulyje.

Don't just wish

Mano pasauli,

ar kada pagalvojai, kas būtų, jei visi kiekviena proga išsakyti linkėjimai išsipildytų? Jei viskas būtų taip paprasta...

Ar bent gali įsivaizduoti, kas atsitiks kitais metais?
Kai kiekvienais metais, kai jau atrodo, kad geriau būti nebegali, pasirodo, kad gali.

Ir jau laukiu.
Visko, ko negali nusipirkti ar pats pasidaryti. To, kas privalo atsitikti. Žmonių, kuriuos turi sutikti. Kelio, kurį turi rasti.

Don't just wish for a great 2014 - make it so.

trust in life

mažame pasaulyje gyvena maži žmonės su savo mažais prisiminimais ir didelėm svajonėm.

kurioms nelemta išsipildyt, nes viskas taip netobula ir neteisinga, uždaryta tarp netikrų moralės sienų.

kai tiesiog bandai gyventi taip, kad būtų gera bent jau šią minutę, nes tai yra tai, ko reikia dabar.

kai namai toli, kai jų net neturi ir tik ieškai ieškai.

o randi, ko neieškojai.

ir atrodo, kad padarei tik vieną klaidą gyvenime.
bet nepataisomą ir nepamirštamą.

occupy

occupy...
love.

vienišumas sujungia žmones. galiausiai visiems reikia to paties.

tik viena akimirka ir viskas pasikeis. tik viena akimirka ir pasaulis apsivers aukštyn kojom.

šiandien aš sutikau tave.

Trupiniai trupiniai žodžiai žodžiai

Aš ir tu vieno kraujo. Brolis broliui brolis.

Kad tik

Kad tik neužmiršus

kaip kvepia namai.

Kaip medis be šaknų, tu eini per pasaulį. Per gyvenimą. Be savo vietos - niekur nieko nepalieki. Pečius slegianti kuprinė pilna prisiminimų. Daugybė prisiminimų - tai dalis tavęs, dalis tavo svajonių, tavo minčių, tavo būties ir ateities.

Nenori pamiršti - bet darosi per sunku nuolat laikyti ir nešti su savimi. Slegia ir riboja.
_______________________________________________________________________

Užbraukta

 Eik toliau.

Gyvenimas nori, kad jį gyventume

5 sekundės šlovės už 5 metų pastangas. 

1 neįtikėtina galimybė už kelias smulkias iniciatyvas ir palankiai susiklosčiusias galimybes. 

 Ir laiku atmerktos akys - kiek ir ko dar galima mokytis.

O visi bandymai būti ten, kur ne tavo vieta - galiausiai viskas susiklosto taip, kaip turi būti. Nepaprastai puikiai. Viskas pavyko.

Jie sako viskas baigta. Iš tikrųjų mes tik išaugom savo pirmuosius studentiškus marškinėlius ir matuojamės naujus. Tik dar gerokai per didelius.. Einam tolyn ir pirmyn, nieko negailim, daug svajojam ir tikim. Viskas įmanoma. Visada pasiruošę.

always on a way

  ir atrodo, visas pasaulis man padeda! baigiasi tik viena dalis ir jos vietą iškart užima kita.
laikas susikurt svajonių gyvenimą.

but there is no beginning, there is no end,
but we try to start and to finish,
always try to start and to finish

Touched heart

Kiekvienas kartas kaip pirmas. 
Tas pats nerimas, nežinia, sumaištis.

Ir ta išprotėjusi širdis.

Pamiršti neįmanoma. Maža kibirkštis - ir laužas vėl dega ten, kur jau nieko nebuvo.
Negi mes taip niekada ir nepasikeisim?


oh these times are hard
they're making us crazy
don't give up on me baby

for the first time

Impossible is nothing

Iš tikrųjų tiesos nėra.

Kiekvienas tikim tuo, kuo tikim, ir žinom tai, ką žinom. Viskas iš tam tikros pusės visada yra teisinga.

Ta pasaulio tvarka, kurią patys sukūrėm ir patys aiškinam - tik proto iliuzija. Patogesnė ir paprastesnė išeitis.

Neišprotėti.

Aš esu laimingas. Nes suprantu proto iliuziją ir moku gyventi už jos ribų.

Impossible is just a big word thrown around by small men who find it easier to live the world they've been given than to explore the power they have to change it. Impossible is not a fact. It's an opinion. Impossible is not a declaration. It's a dare. Impossible is potential. Impossible is temporary. Impossible is nothing. M. Ali

Aš esu gyvybė, norinti gyventi, bet gyvenu tarp kitų būtybių, kurios taip pat nori gyventi

Viskas dėl meilės.

Negali pabėgt nuo prigimties.
Tai stipriau už valstybių sienas, kultūras, kalbas, biurokratiją ir viską viską.
Ir dėl to mes neklausom, ko mus moko, ir neriam stačia galva į avantiūras. Galbūt pirmą ir paskutinį kartą.

Bet ta jėga laiko visuomenes. Vyrui reikia moters. Moteriai reikia vyro.

Čia mes buvom, ėjom, bėgom, juokėmės, tikėjomės ir laukėm. Be galo laukėm, dienas skaičiavom valandom..

Dar dabar čia nieks nepasikeitę, viskas kaip tada. Ir aš atsimenu lyg būtų buvę vakar. Kiekvienas žingsnis primena istoriją, kiekvienas daiktas kalba.. Pragaras rojuj, rojus - pragare.

Bet ne vakar.. Ir tada aš net nesvajojau, apie DABAR.

Aš negalėjau įsivaizduoti, kas atsitiks ir kur nueisim, kur išsiskirsim ir susitiksim, ką išmoksim ir ką rasim. Peržengtos įsivaizduotos ribos. O šiandien vėl nebeįsivaizduoju.

Nepalaužiamieji palūžta bandydami palaužti tai, kas nepalaužiama, pakeisti tai, kas nepakeičiama.

Tikėjimo tvirtovės griūna, nes nebėra kuo tikėti.

Ir vėl viskas taip nepatvaru, laikina, iliuziška ir netikra..

Tik vienas atsitiktinumas - ir viskas pasikeis.

Pasaulis - už mus.

Prieš mus - tik mes patys

J.M.

BFF

Vienas iš stebuklingiausių dalykų pasaulyje yra draugai.
Kas iš visų pasaulio žmonių milijardų tave suriša būtent su tais keliais, su kuriais kiekviena akimirka suteikia laimę? Kai gali būti toks, koks esi, kai susikalbi iš pusės žodžio, daliniesi slapčiausiom mintim ir paslaptim, idėjomis, džiaugsmais ir rūpesčiais.
Kai net amžinybę nesimačius niekas nepasikeičia.

Minčių skaitymas kiekvieną kartą iš naujo stebina. Kaip?
Gal esam iš tos pačios žvaigždės. Antros, trečios, dešimtos,... vienos žvaigždės pusės.

Tai, ko mus mokė, yra netiesa.

To, kuo tikėjom, niekada nebuvo.

Tad ką galvoti ir kuo tikėti?

Ir vėl baigėsi

Viskas baigiasi taip staiga, kad nespėju susivokti. Per daug pabaigų vienu metu. Viskas baigiasi ir lieka tik vidinė tuštuma..

Mano pačios tuštuma, kurioj pasiklystu vis labiau su kiekviena minute.

O kas toliau?

Štai kas neduoda ramybės. Baisu, kad niekada nebus taip gerai, kaip ką tik buvo.

Gal čia buvo mano gyvenimo šansas. Mano gyvenimo meilė. Gyvenimo laimė. Ir Laikas. Aš paleidau JĮ. O kai ką praleidau. Atleisk ir atleiskite, tik būkit laimingi.

*Rytoj jau žiema. Geriau jau tegu prisninga į tas tuštumas mano galvoje.

Pagarba!

Visiems tiems, kurie padarė daugiau nei turėjo. Daugiau nei kas nors galėjo tikėtis. Daugiau nei galėjo.

Tiem, kurie yra tada, kai jų labiausiai reikia, kai daugiau nebėra į ką kreiptis.

Tiem, kas tiki ir kas kuria. Laimę aplinkui.

Tiem, kas nežino žodio neįmanoma.

Vienas toks vertas šimtų, kurie nesugeba padaryti nieko. Net dėl savęs.