Viskas baigiasi taip staiga, kad nespėju susivokti. Per daug pabaigų vienu metu. Viskas baigiasi ir lieka tik vidinė tuštuma..
Mano pačios tuštuma, kurioj pasiklystu vis labiau su kiekviena minute.
O kas toliau?
Štai kas neduoda ramybės. Baisu, kad niekada nebus taip gerai, kaip ką tik buvo.
Gal čia buvo mano gyvenimo šansas. Mano gyvenimo meilė. Gyvenimo laimė. Ir Laikas. Aš paleidau JĮ. O kai ką praleidau. Atleisk ir atleiskite, tik būkit laimingi.
*Rytoj jau žiema. Geriau jau tegu prisninga į tas tuštumas mano galvoje.