Tų svetimų paslapčių man visai nereikia, aš nenoriu jų saugoti, kaip gali apsimesti, kad nieko nėra, jeigu YRA ir kad tai viską keičia, net nesuvokiamai viską..
Ir tiesiog kartais taip atsitinka, kai rinktis nebėra iš ko, kai gali tik išspausti iš savęs viską, kas įmanoma ir ne, galiausiai, kai ne tu esi svarbiausias, o kažkas, kas bus po tavęs.. mažulytę to dalį gali pamatyti dabar ir dar kartą supratus savo bejėgiškumą, smarkiai makaluoti kojomis ir rankomis šitam rate be pabaigos ir be išeities. Galbūt tau nusišypsos sėkmė ir sekundei būsi pastebėtas kitų tokių pačių likimo draugų ir tada atsiras iliuzija, kad viskas gali būti kitaip, bet tik akimirką.. Tik akimirka ir viskas pasikeis.. Tik akimirka ir visas pasaulis apsivers aukštyn kojom.
