Kaip keista atsimerkti kiekvieną rytą ir prisiminti, kas esi.. Ir kokia šiandien diena. Ir kad tu vis dar šitoj planetoj eini ar bėgi per savo materialios egzistencijos laiką. Ir dar kažką turi padaryti. Kad tik spėtum.. Norėtum neskubėti, juk niekur nenuskubėsi, vis tiek kada nors prieisi pabaigą. Anksčiau ar vėliau, greičiau ar lėčiau... Tik vienas klausimas - atsitiktinumas ar likimas?
I'm lost, lost in a dreams and reality. . |
laukdamos kritimo.
Kai vienas žmogus numiršta, kiti sako:
„Ačiū Dievui — ne aš".
Kai varlė kurkia liūne užvertusi galvą,
...šuo nuleidžia savąją.
Jis negali varlės nutverti.
Kai pietuose noksta apelsinai, ašigalyje
labai norėtų akmens samanos.
Ir moteris žiūri į veidrodį.
„Kuria spalva nudažyti pražilusius plaukus?",
klausia ji savo raukšlių.
/A. Škėma/